- puikti
- puĩkti, -sta, -o intr. DŽ darytis puikiam, išdidžiam: Puikte papuiko merga J. Susiviliojusi pasisekimais ima puikti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
puikti — pui̇̃kti vksm. Neretai̇̃ nuo liáupsių žmogùs pràdeda pui̇̃kti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išpuikti — išpuĩkti intr. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Kap žmogus greit išpuĩksta! Prn. Prasigyveno ir išpuĩko Prn. Kad išpuikta Onos: kai ištekėjo, nė nemato susitikus Ds. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
mandrėti — mandrėti, ėja, ėjo intr. 1. rš darytis mandram, puikti. 2. I gudrėti. mandrėti; įmandrėti; išmandrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuikti — nupuĩkti intr.; Ašb pasidaryti puikiam, išdidžiam, išpuikti: Baigęs mokslus jis visai nupuĩko Alk. Ko tu tei nupuikaĩ, ka pas mūs nesirodai? Jrb. Nupuĩkot, nenorit su mumis pasišnekėt Mrj. Graži mergina, bet ir nupuĩkus Mrj. Netoliese… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuikti — papuĩkti intr. pasidaryti kiek puikiam, išdidžiam, išpuikti: Papuiko bobos J. Papuĩko, neina, kad ir prašai Vl. Žiūrėk, bernas papuiko ir neėmė marškinių, gal per prasti buvo Brt. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
prapuikti — prapuĩkti intr. pasidaryti kiek puikiam, imti didžiuotis: Kai jau pasisekė suriesti „o“, vaikas net prapuiko Pt. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
puikimas — puikìmas sm. (2) → puikti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpuikti — įpuĩkti intr. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Neįpuikink, paskui kaip įpuiks, tai nesusirokuosi! rš. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language